Buch

knyga statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Didesnis negu 45 puslapių neperiodinis leidinys – sujungti (susiūti, įrišti, suklijuoti) tam tikros medžiagos lapai su rašytu arba spausdintu tekstu, iliustracijomis ir kita informacija. Skiriami 2 pagrindiniai knygų tipai: rankraštinė ir spausdinta knyga. Seniausios žinomos rankraštinės knygos – ritinių pavidalo papiruso juostos (IV–III a. pr. Kr. Egipte), pergamento juostos ritiniai (Graikijoje ir Romoje), palmių lapų blokai (Indijoje ir Ceilone), supjaustyto pergamento blokai (Romoje). Pergamento arba papiruso lapų blokas buvo vadinamas kodeksu. Antikoje ir viduramžiais knygos buvo perrašinėjamos. Seniausia metodinė knyga (apie arklių rengimą vežimų lenktynėms) parašyta 1360 m. pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose. Pirmasis mechaninis knygos dauginimo būdas buvo ksilografija (medžio raižiniai). Seniausia šiuo būdu išspausdinta knyga apie 704–751 m. Korėjoje. Tipografinio spausdinimo pradžią davė J. Gutenbergas (Vokietija), išradęs (apie 1440 m.) rankinį literų liejimo prietaisą ir rankinį spaustuvinį atspaudų slėgtuvą. Pirmoji šiuo būdu išleista knyga yra Biblija (baigta spausdinti 1455 m.). atitikmenys: angl. book vok. Buch, n rus. книга